Literatūra

Literatūra > Romantizmas ir realizmas

Radvilaitė-Mostovska

Ona Radvilaitė-Mostovska (Anna Barbara Olimpia z Radziwiłłów Mostowska, apie 1762–prieš 1833) – viena pirmųjų Lietuvos moterų rašytojų, gotikinės ir istorinės prozos tradicijos Lietuvos literatūroje pradininkė.
Būsimoji rašytoja gimė Lietuvoje – jos tėvas Stanislovas Radvila (XVIII a. LDK rašytojo Udalriko Radvilos brolis) valdė dvarus Trakų, Vilniaus ir Naugarduko vaivadijose. Po pirmojo vyro Dominyko Augusto Pšezdeckio (Dominik August Przeździecki) mirties 1787-aisiais ištekėjo už lenkų politiko, visuomenės veikėjo, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio, literatūros kritiko ir leidėjo Tado Mostovskio (Tadeusz Mostowski, 1766–1842). Iki amžių sąvartos daugiausiai gyveno Varšuvoje (amžininkai prisimena ją tenykščiame kunigaikščių Čartoriskių salone). Abiejų Tautų Respublikos politinės suirutės metais kartu su vyru buvo pasitraukusi į Drezdeną, Romą, paskui, spėjama, į Prancūziją. Pralaimėjus Kosciuškos sukilimui, Mostovskis buvo įkalintas Peterburge; yra žinoma, kad tuo metu, 1795‒1797 m., Rusijos sostinėje apsistojo ir jo žmona, stengdamasi palengvinti jo gyvenimą kalėjime. Palikę Peterburgą sutuoktiniai gyveno Varšuvoje, paskui Prancūzijoje. Į Lenkiją parvyko apie 1802 m. Manoma, tuo metu jų santuoka faktiškai jau buvo suirusi, oficialiai išsiskyrė apie 1803 m. Po skyrybų Mostovska grįžo į gimtąją Lietuvą ir čia prasidėjo jos, kaip rašytojos, kad ir neilga literatūrinė biografija. Mostovskos kūriniai (gotikiniai, didaktiniai apsakymai, apysakos, istorinis romanas) išėjo Vilniuje 1806–1809 m. Tuo laiku ji gyveno Zaslave prie Minsko, greičiausiai paveldėtame iš pirmojo savo vyro, ir netoli Vilniaus esančiame Pilaitės dvare – šioje vietovėje vyksta jos apsakymo „Pilaitės vaiduoklis“ veiksmas. Tiksli Mostovskos mirties data taip pat nežinoma; remiantis užuominomis iš Mostovskos artimųjų laiškų laikoma, kad mirė ne vėliau nei 1833 m.
Lietuvoje Ona Radvilaitė-Mostovska žinoma kaip viena pirmųjų moterų dailininkių mėgėjų: tapybos mokėsi pas Lietuvos dailininką Joną Rustemą (1762–1835), kuris vėliau tapo Vilniaus universiteto Tapybos ir piešimo katedros dėstytoju. Greičiausiai kaip tapytoja 1805 m. Mostovska nesėkmingai siekė tapti Vilniaus universiteto garbės nare.
Mostovskos literatūrinė kūryba kilo iš dvaro pramogų kultūros: grafienė pradėjo rašyti mėgėjiškam namų teatrui, siekdama paįvairinti artimųjų laisvalaikį. Ši kūryba neišliko, dalis jos tikriausiai buvo vėliau paskelbta Mostovskos kūrybos ir sekimų bei vertimų leidiniuose. Išspausdinta Mostovskos kūryba yra populiariosios literatūros serijos, planuojamos pagal išankstinę autoriaus ir leidėjo sutartį, precedentas Lietuvoje. 1805 m. Vilniaus universiteto spaustuvės vadovu tapus Juozapui Zavadzkiui (Józef Zawadzki, 1781–1838), Mostovska su juo sudarė sutartį publikuoti populiarių beletristikos skaitinių seriją, kuri turėjo pasiekti lenkakalbį skaitytoją Lietuvoje. Pagal šį planą 1806 m. pasirodė trys tomeliai Mostovskos gotikinės ir didaktinės prozos Mano pramogos, o 1807 m. – dviejų tomų pirmasis Lietuvoje istorinis romanas Astolda, kunigaikštytė iš pirmojo Lietuvos kunigaikščio Palemono giminės, arba pragaištinga aistros baigtis (Astolda, księżniczka ze krwi Palemona, pierwszego Xiążęcia Litewskiego czyli nieszczęśliwe skutki namiętności). 1809 m. išėjus knygelei Pramogėlės poilsiui (Zabawki w spoczynku), dėl nežinomų priežasčių (greičiausiai pašlijus leidėjo ir autorės santykiams) leidybos serija nutrūko.
Mostovskos literatūriniai orientyrai ir sekami autoriai buvo tokie XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios populiarūs rašytojai kaip prancūzų prozininkė ir pedagogė, moterų teisės į mokslą šalininkė grafienė de Žanli (Stéphanie Félicité du Crest de Saint-Aubin, comtesse de Genlis, 1746–1830), vokiečių rokoko ir šviečiamojo amžiaus prozininkas ir poetas, vienas iš vokiečių auklėjimo romano pradininkų Kristofas Martinas Vylandas (Christoph Martin Wieland, 1733–1813), pagarsėjusi anglų gotikinės prozos rašytoja Ana Redklif (Ann Radcliffe, 1764–1823).
Literatūros istorijoje Mostovska iškyla kaip viena pirmųjų gotikinės bei istorinės prozos rašytojų Lietuvoje ir Lenkijoje (apsakymas „Pilaitės vaiduoklis“, apysakos „Matilda ir Danila. Žemaičių apysaka“, „Koniecpolskių pilis. Rusėnų apysaka“, „Ne visada taip daroma, kaip sakoma. Baltarusių apysaka“, istorinis romanas Asdtolda). 1806 m. prozos rinkinio Mano pramogos I-ojo tomo pratarmėje „Skaitytojui“ gotikinę prozą autorė pristatė kaip populiarų tuometinės Europos literatūros reiškinį, kuris atitinka pastaraisiais laikais pakitusius emocinius ir intelektualinius skaitytojo poreikius:

Siaubingos šmėklos, iš ano pasaulio sugrįžę būtybės, audros, žemės drebėjimai, senovinių pilių griuvėsiai, apgyvendinti vienų dvasių; galvažudžių gaujos, durklais ir nuodais ginkluoti išdavikai, žudynės, kalėjimai, galiausiai nelabieji ir raganos – visa tai kartu sudaro tokį romaną, koks patinka mūsų amžiui.

Mostovska nebuvo radikali šios literatūros krypties šalininkė, veikiau vadinamojo racionalaus goticizmo kūrėja. Neretai jos kūrinių pabaigoje yra atskleidžiamos kasdieniškos bei tikroviškos kokio nors reiškinio, kuris anksčiau atrodė antgamtiškas, priežastys: toks yra ir apsakymo „Pilaitės vaiduoklis“ finalas. Tačiau Mostovska pasinaudojo gotikinės prozos galimybėmis perteikti feministines idėjas: pavyzdžiui, apsakyme „Pilaitės vaiduoklis“ goticizmo elementai savitai pajungiami moterų ir vyrų prigimtinės lygybės temai.
Istorinio romano Astolda pratarmėje kaip vieną kūrinio privalumų ir naujovių autorė iškėlė istorines Lietuvos realijas. Tačiau ji nesiekė sukurti savitos istorinės atmosferos, o visų pirma rezgė įtemptą ir painią intrigą, susaistančią romano herojus keleriopais meilės trikampiais. Romano veiksmas vyksta V a. Žemaitijoje, ir senoji Lietuvos kultūra romane vaizduojama kaip antikinė, Palemono „atsivežta“ iš Italijos. Romanas savitas kaip tik dėl šio „antikinės Žemaitijos“ fono. Savu ruožtu Mostovska yra vienintelė XIX a. Lietuvos rašytoja, bandžiusi savo kūryboje pasinaudoti LDK politine Palemono legenda.
Dokumentuota Mostovskos literatūrinė biografija labai trumpa, apimanti vos trejus metus. Šmėstelėjusi Lietuvos ir Lenkijos literatūrinio gyvenimo sferoje, ilgam iš jo pasitraukė. Literatūros istorijoje išlieka kaip pirmoji Lietuvoje populiariosios literatūros rašytoja, siekusi skaitytojams pateikti lengvai skaitomų, intriguojančio siužeto pasakojimų, išbandžiusi gotikinės bei istorinės prozos galimybes.

Brigita Speičytė

Literatūra

Radvilaitė-Mostovska

Ar žinote, kad...